Valstybės įmonė Varėnos miškų urėdija

Miškininkų g. 5, LT-65156 Varėna, Įm. kodas 191805256

Tel. (310) 35030, faks. (310) 35033, el. paštas info@varmu.lt

Pagal Miškų valdymo tarybos (Forest Stewardship Council — FSC) principus ir kriterijus buvo sertifikuoti VĮ Varėnos miškų urėdijos visi valstybinės reikšmės miškai. Ypatingas dėmesys skiriamas biologinės įvairovės ir su ja susijusių vertybių išsaugojimui. Tuo tikslu VĮ Varėnos miskų urėdija parengė saugomų teritorijų projektą.

Kviečiame visus miškų lankytojus bei nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti atrenkant teritorijas biologinės įvairovės išsaugojimui ir tiekti informaciją apie urėdijos miškuose pastebėtas biologiškai vertingas teritorijas, retų bei saugomų rūšių radimvietes.

Projekto tekstą rasite mūsų interneto svetainės skyrelyje “Saugomos teritorijos”. Pastabas ir pasiūlymus prašome siųsti urėdijai: Miškininkų g. 5, LT-65156, Varėna, el. p. info@varmu.lt , taip pat interneto svetainės www.varmu.lt skyrelyje “ Klausimai”

     Didžioji Varėnos miškų urėdijos teritorijos dalis (Vilniaus kraštas) 1918 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo okupuota Lenkijos. Dabartinė Varėnos miškų urėdija buvo organizuota 1939 m., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu jos veikla buvo neefektyvi. 1944 m. liepos mėn., frontui praėjus į vakarus, buvo atkurta ir Varėnos miškų urėdija. Urėdijai buvo priskirtas 47065 ha miškų plotas, suskirstytas į 5 girininkijas. 1945 m. vietoje urėdijos buvo organizuotas Varėnos miško pramonės ūkis, o 1947 m. — Varėnos miškų ūkis, kurio plotas buvo 102774 ha ir buvo suskirstytas į 7 girininkijas. Jam priklausė ir dabartinių Druskininkų miškų urėdijos bei Dzūkijos nacionalinio parko miškų plotai. 1952 metų reorganizacijos metu įkurus Druskininkų ir Marcinkonių miškų ūkius bei panaikinus Daugų miškų ūkį (Daugų ir Onuškio girininkijos buvo prijungtos Varėnos miškų ūkiui) Varėnos miškų ūkio plotas 61827 ha suskirstytas į 7 girininkijas. 1957 m. perdavus Daugų girininkiją Alytaus miškų ūkiui, 1958 m. — Onuškio girininkiją — Valkininkų miškų ūkiui, Varėnos miškų ūkio likęs 53867 ha plotas buvo padalintas į 10 girininkijų. 1973 m. buvo įkurtas Varėnos miško įmonių gamybinis susivienijimas: Varėnos miško pramonės ūkis tapo pagrindine įmone, o Druskininkų, Marcinkonių ir Valkininkų miškų ūkiai filialais (1978 m. prijungtas Alytaus miškų ūkis). 1990 m. susivienijimas panaikintas ir atkurta Varėnos miškų urėdija. Varėnos miškų urėdijos teritorija 2001 m. miškotvarkos duomenimis yra 75747 ha ploto, t.t. valstybinių miškų 28458 ha, suskirstyta į 10 girininkijas:

Dainavos, Dubičių, Glūko, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkio, Perlojos, Rudnios, Zervynų.

Pagal fizinį — geografinį rajonavimą Varėnos miškų urėdijos teritorija priklauso net trims sritims: Pietų Lietuvos (Dzūkų ir Sūduvos) aukštumai, kuri apima šiaurės — vakarų urėdijos dalį (Merkio girininkijos ŠV dalis), Pietryčių (Merkio — Katros — Baltosios Ančios) lygumos rajono Merkio žemupio, Katros lygumos parajonį, kuris apima didžiausią urėdijos dalį (Glūko, Perlojos, Zervynų g-jas, šiaurrytinę — Matuizų, pietinę — Kaniavos g-jų dalis, Rudnios ir Dubičių girininkijas) ir Lydos plynaukštės rajoną, kuriam priklauso rytinė urėdijos dalis (Matuizų ir Kaniavos girininkijų rytinės dalys).

Varėnos miškų urėdijos klimatas yra vienas iš kontinentaliausių šalyje, kuris įeina į Rytų klimatinį parajonį. Karščiausias mėnuo — liepa (+17,7 0C), šalčiausias — sausis (-5,4 0C). Vidutinis metinis kritulių kiekis — 682 mm. Lietingiausias liepos mėnuo (98 mm). Vegetacijos periodas prasideda balandžio mėn. pradžioje ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Vidutinis sniego dangos storis — 24 cm. Dienų skaičius su sniego danga — 95 dienos. Vyrauja silpni (2,7 m/sek.) pietvakarių krypties vėjai. Stipresni nei 15 m/sek. vėjai labai reti.

Urėdijos teritorijoje vyrauja normalaus drėgnumo dirvožemiai (N hidrotopas) — 77 %. Didžiausią plotą užima normalaus drėgnumo nederlingos (Nb) augavietės — 50,3 %, labai nederlingos (Na) — 21,7 %, pelkinėse augavietėse yra tik 4 % pušynų. Pagal granuliometrinę sudėtį mineraliniai lengvi (smėlis, žvyras) dirvožemiai — 88,7 %, organiniai dirvožemiai — 10,3 %. Pagal miško tipų serijas vyrauja brukninė — mėlyninė — 39 %, kerpinė — 22 %, brukninė — 12 %.